vaikų agresyvus elgesys: kas tai? kaip galima padėti?

Agresija siejama su priešišku elgesiu arba veikimu, kuriuo panaudojant jėgą, siekiama pakenkti kitiems, sukelti skausmą, padaryti žalos. Psichologų nuomone, agresija yra tokie veiksmai, kurie sukelia priešiškumą tam asmeniui, prieš kurį yra nukreipta agresija. Asmuo, norėdamas pakenkti kitam, gali panaudoti įvairius būdus, pavyzdžiui, dominuoti, išlieti pyktį ant kito vaiko, reikalauti privilegijų, atlikti fizinius veiksmus, kurie kelia skausmą, žeminti žodžiais ir kt.

Išskiriamos šios esminės agresyvaus elgesio priežastys:

  • agresyvus elgesys yra pamėgdžiojimo rezultatas;
  • agresyvumas gali būti kaip savo poreikių, erdvės ir kt. gynimas;
  • agresyvumas gali būti kaip socialinio ar emocinio bejėgiškumo raiška;
  • agresyvumas gali būti kaip emocinio diskomforto raiška (pervargimas ir kt.);
  • agresyvumas gali būti kaip buvimo ilgalaikėje įtampoje pasekmė, tokioje situacijoje esantys vaikai yra jautrūs, dirglūs, jiems būdingi pykčio ir agresijos protrūkiai;
  • agresyvumas gali būti kaip tam tikrų emocijų elgesio sunkumų/sutrikimų pasekmė.

Agresyviai besielgiantiems vaikams sunkiau nei kitiems, taip nesielgiantiems, įžvelgti agresyvaus veiksmo arba poelgio priežastį bei tikslą, atpažinti jausmus. Dažnai tokie vaikai agresyvų elgesį nukreipia ne tik į kitą vaiką arba suaugusįjį, bet ir į daiktus, netgi į patį save.

Agresyvaus vaikų elgesio keitimo principai: (pagal Ambrukaitį 2003 m.)

  • Vaikų elgesį galima keisti parodant socialiai priimtino elgesio būdus: mokyti konstruktyviai spręsti konfliktą, suprasti padarinius, kuriuos sukelia jų agresyvūs veiksmai ir pan.;
  • Pastiprinti tinkamą vaiko elgesį;
  • Nekritikuoti viešai;
  • Mokytojai turėtų vengti mokinių skirstymo pagal pasiekimus, gabumus, o ugdant vaiką remtis jo stiprybėmis.

Viena iš agresyvaus elgesio valdymo būdų yra mokyti vaikus tinkamai išreikšti patiriamas emocijas, atsižvelgiant į amžiaus ypatumus:

  • Kalbėti su vaiku apie patiriamas emocijas. Leisti vaikui suprasti, kad visos emocijos yra geros, tik reikia pasirinkti tinkamą išraiškos būdą;
  • Pasiūlyti vaikui nupiešti savo pyktį. Piešinį būtina aptarti su vaiku, išsiaiškinti pykčio priežastis, išraiškos būdus ir kt.;
  • Kai vaikas elgiasi agresyviai, leisti jam išlieti pyktį, pavyzdžiui, įpūsti pyktį į dėžutę. Vėliau tą pyktį galėtų paleisti eidamas namo;
  • Su vaikais galima žaidimo pagalba, suvaidinant situacijas, kur būtų naudojama agresija, analizuoti kaip galima pasielgti, kaip tinkamai išreikšti pyktį. Tam labiausiai tiktų, pavyzdžiui, pirštininės lėlytės. Su jomis galima kalbėtis, klausti patarimo ir kt.;

Agresyviai besielgiantiems vaikams svarbu nustatyti ribas, nes:

  • ribos suteikia vaikams saugumą;
  • apibrėžią tinkamą ir netinkamą elgesį;
  • padeda vaikui išsiugdyti savikontrolę;
  • palaiko pozityvų suaugusiojo autoritetą;
  • ugdo moralines nuostatas;
  • padeda išsiugdyti atsakomybės jausmą.

Parengė soc. pedagogė Dalia Petkūnienė