2026 metų kovo 2-7 dienomis trys Vilniaus Vydūno progimnazijos mokytojai – pradinių klasių mokytojos Teresa Augustovska ir Vasarė Puškytė bei muzikos mokytojas Vytautas Latonas dalyvavo Erasmus+ projekto „Pats būk sau šviesuliu“ mokymuose „Life coaching: Happy teachers-happy students“, vykusiuose Prancūzijoje, Nicos mieste. Pagrindinės mokymų temos buvo mokytojų emocinė gerovė, asmeninė pusiausvyra bei pozityviosios psichologijos taikymas ugdyme.
Mokymų metu dalyviai susipažino su įvairiais metodais ir praktiniais būdais, padedančiais mokytojams išlaikyti emocinę sveikatą, stiprinti motyvaciją ir kurti pozityvią mokymosi aplinką. Užsiėmimai buvo įvairūs – nuo teorinių paskaitų iki praktinių veiklų, diskusijų ir refleksijų. Ypač vertinga buvo galimybė ne tik mokytis, bet ir dalintis patirtimi su kitų šalių pedagogais, kartu aptarti kasdienius iššūkius bei ieškoti sprendimų.
Vienas svarbiausių mokymų akcentų – pažintis su PERMA modeliu, kurį sukūrė psichologas Martin Seligman. Šis modelis apibrėžia penkis pagrindinius gerovės elementus: teigiamas emocijas, įsitraukimą, santykius, prasmę ir pasiekimus.
Dalyviai grįžo įsisąmoninę, kad mokytojo kasdienybėje labai svarbu sąmoningai kurti teigiamas emocijas – skirti laiko dėkingumui, pastebėti net ir mažus pasiekimus, džiaugtis bendravimu su mokiniais. Taip pat itin svarbus įsitraukimas į veiklą – vadinamoji „flow“ būsena, kai darbas teikia ne tik atsakomybę, bet ir pasitenkinimą.
Didelis dėmesys buvo skiriamas santykiams – tiek su mokiniais, tiek su jų tėvais, tiek su kolegomis. Palaikantis ir pagarbus bendravimas kuria saugią, motyvuojančią aplinką. Ne mažiau svarbus ir prasmės pojūtis – suvokimas, kad mokytojo darbas turi didelę reikšmę vaikų augimui ir ateičiai.
Mokymuose daug kalbėta ir apie asmenines ribas. Aptartos skirtingos jų rūšys – fizinės, emocinės, laiko, bendravimo ir vidinės. Dalyviai suprato, kaip svarbu gebėti pasakyti „ne“, tinkamai planuoti laiką ir saugoti savo energiją siekiant išvengti perdegimo. Stiprios ribos padeda geriau pažinti save, suprasti savo poreikius ir išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
Svarbi tema buvo ir laiko planavimas. Mokytojai susipažino su Eisenhowerio matrica, kuri padeda aiškiai suskirstyti darbus pagal jų svarbą ir skubumą. Tai padeda susitelkti į prioritetus ir išvengti nereikalingo streso. Taip pat vyko diskusijos apie darbo krūvio valdymą, gebėjimą nustatyti prioritetus ir, kai įmanoma, deleguoti užduotis.
Mokymų metu mokytojai analizavo savo energijos lygį bei dienos ritmą. Sužinojo apie chronotipus ir cirkadinius ritmus, kurie daro įtaką mūsų savijautai ir produktyvumui. Jie taip pat išmoko paprastų, bet veiksmingų būdų, kaip gerinti savijautą: daryti trumpas pertraukas dienos metu, leisti laiką gamtoje, praktikuoti kvėpavimo bei atsipalaidavimo pratimus, taikyti sąmoningumo (mindfulness) praktikas ir kurti raminančią aplinką.
Mokymuose netrūko ir praktinių veiklų – vyko emocijų pažinimo ir refleksijos užduotys, aktyvaus klausymo pratimai, vaidmenų žaidimai, stiprybių atpažinimo veiklos. Visa tai padėjo geriau pažinti save, ugdyti empatiją ir stiprinti bendravimo įgūdžius. Ypač vertinga buvo galimybė dirbti grupėse ir išgirsti kitų šalių mokytojų patirtis.
Grįžę mokymų dalyviai planuoja šias idėjas taikyti savo darbe: skatinti mokinių ir mokytojų emocinį sąmoningumą, taikyti dėkingumo ir refleksijos praktikas, organizuoti trumpas atsipalaidavimo veiklas pamokų metu, kurti saugią ir palaikančią ugdymo aplinką.
Taip pat parsivežtos įdomios idėjos iš Prancūzijos švietimo sistemos. Viena jų – „Minimal Mondays“, kai savaitės pradžia skiriama lengvesniam įsitraukimui į veiklas. Įspūdį paliko ir tai, kad Prancūzijoje mokiniai trečiadieniais neturi pamokų – manoma, kad tai prisideda prie geresnės emocinės pusiausvyros.
Ši Erasmus+ patirtis ne tik praturtino mūsų mokytojų profesines žinias, bet ir paskatino dar labiau rūpintis savo emocine gerove. Įgytos žinios ir patirtys padės kurti pozityvesnę, saugesnę ir į mokinio bei mokytojo gerovę orientuotą ugdymo aplinką.
Tai buvo įkvepianti ir prasminga patirtis, kuri neabejotinai turės ilgalaikę naudą.
Straipsnio autorė Vasarė Puškytė
