Kokia yra mokytojo kasdienybė? Atsakymas paprastas – nuolatiniai iššūkiai – diegiamos naujos programos, didelis mokinių srautas, triukšmas, dokumentų gausa, didėjantys reikalavimai. Vis dažniau kalbama apie perdegimą ir patiriamą ilgalaikį stresą, todėl svarbu rasti kuo daugiau atsvaros taškų, ieškoti atsparumo stresinėms situacijoms, dalintis gerąja patirtimi. Vilniaus Vydūno progimnazija išsikėlė tikslą mažinti mokytojų patiriamą stresą ir kurti emociškai saugią ir darnų augimą puoselėjančią ugdymo aplinką.
Š. m. vasario mėnesį Vilniaus Vydūno progimnazijos mokytojos Erika Gobekci, Joana Jakubickaitė ir Olga Rinkevičienė dalyvavo Erasmus+ projekto 5 dienų mokymuose Europass Teachers Academy Barselonoje „Atsparumas ir gerovė: mokytojų stiprybės“ („Resilience and Well-being Strengths for Teachers“).
Mokymų dalyviai
Kartu su mokytojomis iš Lietuvos (Vilniaus Vydūno progimnazijos), Erasmus+ mokymuose dalyvavo mokytojos iš Portugalijos , Rumunijos ir Lenkijos.
Pirmąją dieną mokymų dalyviai prisistatė ir pasakojo apie savo mokyklas, pasidalino įdomiomis veiklomis mokiniams, kalbėjo apie sunkumus, su kuriais susiduria ugdymo proceso metu.
Mokymuose dalyvavo mokytojos iš Portugalijos (Agrupamento de Escolas Tomas Cabreira, Faraso miesto). Jos dirba su pradinio ir pagrindinio ugdymo mokiniais. Mokykloje organizuojamos įvairios veiklos, apie dalį jų papasakojo mokymų dalyvės. Įdomios veiklos pasirodė mokinių kūrybos laikraštis, solidarumo ėjimas (Walk15), kurio metu buvo ne tik palaikomos įvairios socialinės iniciatyvos, bet ir mokiniai patys kūrė ėjimo ženkliukus, kurie visiems dalyviams buvo pagaminti kaip ženkliukai – lipdukai. Prieš Kalėdas mokykla organizuoja Kalėdų norų medį, kur nepasiturintys mokiniai užkabina savo norus, o kas nori gali pasirinkti ir įgyvendinti šį norą. Įdomu, kad mokykloje pamokos vyksta nuo 8 iki 16 val. Mokytojai teigė, kad darbe susiduria su emigrantų mokymo, mokinių motyvacijos ir tėvų noru pakeisti ugdymo procesą problemomis.
Mokytojos iš Rumunijos (Benedel Elek Pedagogiai Liceum, Odorheju Sekujesko miesto) kalbėjo apie tai, kad jos dirba Transilvanijos regione, kuriame daugumą sudaro vengrai ir mokinius reikia įtikinti mokytis rumunų kaip valstybinės kalbos, nes jos vaikai beveik negirdi savo aplinkoje. Šioje ugdymo įstaigoje mokomi ne tik 1-12 klasių mokiniai – mokykla rengia ir būsimus pedagogus, kurie gali mokymosi vietose atlikti praktiką. Mokyklų sistema panaši į Lietuvos: 4 metai pradinio, 4 – pagrindinio, 4 – vidurinio ugdymo. Bet yra ir skirtumų. Pradinėse klasėse pamokos vyksta nuo 8 iki 16 val., klasėje dirba 2 mokytojai (po 6 val.): vienas iš ryto (8-14 val.), kitas ateina vėliau ir lieka su mokiniais iki pamokų pabaigos (10-16 val.). Kitas įdomus dalykas – iš ryto vyksta pamokos įprasta tvarka, o po pietų vaikai gali pasirinkti, kokio dalyko nori pasimokyti grupėmis – matematikos, rašymo, skaitymo ir kitų.
Mokytoja iš Lenkijos dirba darželyje „Misiolandia“ (Bydgočšiaus mieste). Ji moko ikimokyklinukus anglų kalbos. Darželyje kartu su vaikais auginami augalai. Vaikai turi daug veiklų: vyksta anglų k., menų, muzikos užsiėmimai, už kuriuos sumoka vaikų tėvai. Darželyje yra ir teatras. O paskutinį mėnesio pirmadienį gimtadienių šventimas. Mokytoja teigia, kad per vaikus mokomi ir tėvai.
Mokymų programa
Mokymų metu buvo supažindinta ir praktiškai mokyta įvairių praktikų ir metodų, kurie gali padėti ir patiems mokytojams, ir jų mokiniams susiburti į komandą, rasti streso įveikimo būdų, susitelkti į savo stiprybes.
Mokymų organizatoriams buvo svarbu pabrėžti, kad reikia stiprinti mokytojų atsparumą stresui, kad atsparumas gal būti suvokiamas kaip stiprybių rinkinys, kurį galima pasitelkti, kad atsirastų pusiausvyra tarp pakilimų ir nusivylimo, kuriuos išgyvename darbo aplinkoje, nes nei teigiamos, nei neigiamos emocijos nėra nuolatinės. O mokytojo gerovė yra ir mokinių saugios ir darnios aplinkos formavimo dalis. Atsparumas negatyviems įvykiams leidžia mokymąsi paversti prasmingu ir teigiamu. Pabrėžiama, kad yra svarbi pusiausvyra tarp psichinės, emocinės ir fizinės sveikatos, svarbus ir socialinės aplinkos poveikis. Mokymuose buvo paminėta, kaip galima kurti teigiamą santykį su kitais: pradėti vesti dėkingumo dienoraščius, rašyti mintis, už ką ir kam esi dėkingas, siekti ugdyti vidinę empatiją.
Mokymų programoje buvo mokoma taikyti emocijų valdymo, pozityvios mąstysenos, vidinio pasakojimo keitimo, empatijos ir atjautos ugdymo strategijas. Kuriamas atsparumas, kuris gyvenimą pavers malonesniu ir saugesniu. Mokymų programoje buvo numatyti įvairūs grupės ryšio kūrimo metodai – ledlaužiai, mokoma teorinių ir praktinių metodų ir būdų, kaip siekti individualaus ir grupinio atsparumo ir prisitaikymo.
Mokymuose buvo numatytos tiek paskaitos, tiek grupiniai darbai, tiek veikla už įstaigos ribų – muziejuje, mieste.
Mokymų metu buvo atliekami individualūs ir grupiniai darbai. Mokytojai pasakojo apie savo geriausią patirtį, kiekviena mokytoja pasidalino unikalia patirtimi, kuria galima remtis siekiant stiprybės, prisiminti sudėtingu metu. Buvo akcentuojama, kad svarbu ne kontroliuoti, o valdyti emocijas, vadovauti joms.
Mokymų programa
Mokymų metu supažindinta su daug įvairių būdų, kaip galima įtraukti mokinius ir kolegas į veiklas, kurti vieningą empatišką bendruomenę, džiaugtis vieniems kitų pasiekimais, padrąsinti nesėkmių metu. Metodai, kurių veiklos buvo išbandytos paskaitose: „voratinklis“, emocijų „bingo“, iliuzijų stebėjimas, „rankos“, žaidimai emocijų kortelėmis, filmų, kuriose pasakojama apie atsparumą ir prisitaikymą, peržiūra ir aptarimas, meno terapijos veiklos, antistresinio kamuoliuko panaudojimas, dėkingumo paštas (dėžutė), dėkingumo dienoraštis, „dėkingumo stotelės“ metodas, atokvėpio akimirkos pertraukos, „aklo piešimo“ metodas, jausmų rato piešimas ir jo variantas – emocijų paieška žurnaluose ir klijavimas), emocijų skalė, stiprybės lygių metodas.
Štai keletas būdų detaliau:
„Voratinklio“ metodas priklauso metodams – ledlaužiams. Jo esmė tokia: imame siūlų kamuoliuką, pasakome žodį, kuris susijęs su emocijų atsparumu, ir metame kitam dalyviui. Toliau kartojama ir taip raizgomas voro „tinklas“. Tok metodą galima taikyti ir kitoms veikloms, ypač kalbų mokymui, žodyno plėtimui.
Meno terapijos metodas. Jo veikla vykdoma muziejuje. Parenkamos ir iš anksto išdalijamos 8 emocijos ir prašoma apžiūrint dailės kūrinius juose ieškoti pateiktų emocijų pavyzdžių. Tai gali būti individuali arba grupinė veikla. Vėliau aptariami surastų emocijų pavyzdžiai. Įdomu stebėti, ar sutampa tavo ir kitų asmenų emocijoms parinktų paveikslų pavyzdžiai, pats emocijų suvokimas. Galima pastebėti, kad skirtingiems žmonėms tas pats paveikslas gali skleisti skirtingas emocijas.
Visiems mokymų dalyviams patiko porinis „aklo piešimo“ metodas. Vienam iš poros užrišamo akys. Porininkas prašo nupiešti pasirinktą nesudėtingą piešinį – nurodymai pateikiami geometrinėmis figūromis, linijomis, bangomis, tiksliai nesakant, koks bus galutinis piešinys (negalima nusakyti piešiamo objekto, pvz. prašoma nupiešti kvadratą, trikampį, apskritimą, pasvirą liniją, bangeles, kairiau, dešiniau, bet ne gėlę, namą ar pan). Pabaigus piešinį pasikeičiama vaidmenimis. Bandant įsivaizduoti piešinį galvoje yra ugdomas pasitikėjimas porininku.
Kai kurios užduotys virto tikru iššūkiu – pvz. sujungti taškus tam tikru būdu. Tokios užduotys panašios į vaikų mėgiamus galvosūkius, kai perkeliant pagaliuką bandoma sudėlioti kitokią figūrą.
Paskutinę užsiėmimų dieną kaip refleksijos dalis buvo susidarytas individualus atsparumo įrankių rinkinys, galintis padėti mokytojui ir bendruomenei, kurioje dirbama.
Mokymų pabaigoje dėkodama visiems dalyviams mokytoja Paula išdalino Erin Hanson eilėraštį „Not“, labai jautrų, kuriame atskleidžiama, kad žmogus nėra tik amžius, vardas, drabužių dydis ir svoris, žmogus yra viskas, ką jis patyrė – knygos, kurias skaito, vietos, kuriose yra ir buvo, dalykai, kuriais tiki ir t.t. Kiekviena dalyvė gavo asmeninę trumpą padėką.
Kartu su mokymo dalyviais vadinamu šešėliavimo metodu mokėsi ir būsimos mokymo organizatorės iš Belgijos ir Nyderlandų. Jos mokymų dalyviams pasiūlė po vieną mokymuose nenaudotą būdą atsparumui didinti.
Mokymai Barselonoje atliepia Erasmus+ projekto „Pats būk sau šviesuliu“ tikslus – kurti saugią, darnų vystymąsi puoselėjančią ugdymo aplinką, ir plėtoti saugos emocinės ugdymosi aplinkos puoselėjimą nes mokymuose dalyvavę mokytojai galės kurti klasėse ir padėti kolegoms kurti saugią aplinką sau ir mokiniams. Mokiniai pradės atpažinti jausmus, atjausti kartu besimokančius, taip kurdami ir puoselėdami saugią emocinę aplinką mokykloje.
Straipsnį paruošė lietuvių kalbos mokytoja Joana Jakubickaitė