„Vaikystėje svajojau nuskristi į kosmosą. Atrodė, ten įdomiau nei Žemėje. Ir tik vėliau supratau, kad čia irgi yra ką veikti.
Gimiau ir augau Alytuje, nors visa mano giminė – nuo Jurbarko. Ten stūkso kalnas, vardu Bišpilis. Močiutė pasakodavo, kad jame yra nugrimzdusi pilis, kurioje tebegyvena karalaitė. Norėjau tapti ritere ir ją išvaduoti.
Paskui pradėjau lankyti mokyklą. Ji buvo panaši į tūkstančius kitų mokyklų.
Piešti išmokau Alytaus vaikų dailės mokykloje. Mokytojai sakė, kad galėčiau stoti į Vilniaus dailės akademiją. Nestojau: neįsivaizdavau savęs prie molberto su teptuku. Tada atrodė, kad dailininkai tik tai ir daro.
Baigiau lietuvių ir visuotinės literatūros studijas. Ypač patiko tai, kad vaikų literatūrą taip pat galima studijuoti. Ji svarbi ne viena patiems vaikams. Ir tai rimta.“
Taip apie save pasakojo a.a. rašytoja Neringa Dangvydė. 7 B klasės mokinė Smiltė Sajevičiūtė, pažinojusi ir ne kartą gyvai bendravusi su rašytoja, pristatė ją savo bendramoksliams – Vydūno progimnazijos 7 klasių moksleiviams.
„Knygą „Vaikas su žvaigžde kaktoje“ gavau dovanų iš Neringos su jos autografu. Tai viena mėgstamiausių mano knygų. Neringą pažinojau nuo gimimo – ji mano draugė, tarsi šeimos narys, tikras pavyzdys,“ – sako Smiltė, kuri literatūros pamokoje pamačiusi pažįstamos rašytojos nuotrauką, pasisiūlė parengti medžiagą pamokai ir jos kūrybą bei veiklą pristatyti bendramoksliams. Neringa Dangvydė yra išleidusi dvi knygas vaikams ir paaugliams. „Vaikas su žvaigžde kaktoje“ ir „Gintarinė širdis“. „Vaikas su žvaigžde kaktoje“ – knyga buvo apdovanota Šakių rajono savivaldybės įsteigta Vytauto Tamulaičio premija.
Pati Neringa Dangvydė akcentavo, jog ši knyga, visų pirma, apie draugystę. Apie tai, kad draugauti – smagu, nors ne visada lengva. Tikrų draugų reikia visada, kad ir kuo taptumėte užaugę.
Neringa Dangvydė buvo ne tik vaikų literatūros autorė, ji kūrė ir poeziją suaugusiems, buvo literatūros kritikė, vertėja, iliustratorė, žmogaus teisių veikėja, Fantastų klubo narė, Rašytojų sąjungos ir IBBY Lietuvos skyriaus bendruomenės narė. Jos kolegos, bičiuliai prisimena ypatingą Neringos toleranciją, atvirumą, gebėjimą paskatinti jaunuosius kūrėjus.
Per dvi savaitės Smiltė Sajevičiūtė pamokas vedė 7-tų klasių moksleiviams, kurių metu kalbėjo apie rašytojos kūrybą, pristatė kitas jos veiklas, kvietė atsakyti į klausimus ir išlanksčius popierinius paukštelius parašyti palinkėjimą Neringai arba jos mamai.
„Mokytojo batuose būti buvo nelengva, bet įdomu. Supratau, kad tai sudėtingas, sekinantis ir gerų nervų reikalaujantis darbas. Kasdien vesti pamokų nesugebėčiau, bet pakartoti būtų smagu, – dalijasi Smiltė. – Noriu nuoširdžiai padėkoti mokytojai Jūratei Ratautienei, kad pasitikėjo ir leido papasakoti apie Neringą Dangvydę. Jurgitai Juozaitytei-Markevičienei už pagalbą ruošiant pristatymą, Smiltei Zubinaitei, Austėjai Mickutei ir Emilijai Kasperovičiūtei už pagalbą su pamokų įamžinimu.”
7 B klasės mokinė Smiltė Sajevičiūtė