Lytinis ugdymas. Patarimai tėvams. - Vilniaus Vydūno progimnazija

Lytiškumas – tai plati sąvoka, kuri apima daugelį žmogaus elgsenos aspektų, tarp jų ir lytinį tapatumą (identitetą), lytinę orientaciją, lytinę ir reprodukcinę sveikatą, lytinius santykius. Lytiškumą sudaro žmogaus vertybės, įsitikinimai, požiūris į save, kaip į vyrą ar moterį, į santykius su žmonėmis (per draugystę, prieraišumą, meilę) ir kt. Lytinis brendimas – tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių, kai vyksta fiziologiniai, emociniai pokyčiai. Lytinio brendimo metu subręsta lytiniai organai, įvyksta pubertetinis augimo šuolis, susiformuoja antriniai lytiniai požymiai. Brendimo procesui taip pat svarbi ir psichinė bei socialinė branda: pareigų, savo elgesio suvokimas, pasiruošimas savarankiškam gyvenimui, motinystei ar tėvystei. Taigi, lytinis brendimas yra sudėtinis procesas, kadangi jo metu vyksta daug pokyčių: keičiasi išvaizda, mąstysena, emocijos ir elgesys.

Patarimai tėvams ir artimiesiems.

Jau kūdikystėje vaikui svarbu įvardinti kūno dalis, kurios yra parodomos (pavyzdžiui, kai vaikas rodo ranką įvardinti, kad tai ranka, kai rodo į lytinius organus − makštis ar varpa).

4−5 m. vaikai ima konkuruoti su vienu iš tėvų (priešingos lyties). Svarbu neišsigąsti galimo vaiko elgesio ar žodžių (pavyzdžiui, pyktis išreikštas tėvo ar mamos atžvilgiu, mušant kumščiais, vaikui sakant, jog jis nemyli vieno iš tėvų ar kt.). Tokioje situacija svarbu vaikui paaiškinti ir parodyti, kad jis yra mylimas, tačiau mama ir tėtis yra susituokę, o užaugęs vaikas galės sukurti savo šeimą.
Apie lytiškumą ir gimimą reikėtų pradėti kalbėti tada, kai vaikas paklausia. Jei šio klausimo nesulaukiama iki vaikui pradėjus eiti į mokyklą, ar pradėjus savarankiškai naudotis internetu, svarbu pokalbį inicijuoti tėvams.
Iki 7 m. vaikai žinias aiškiausiai įsisavina per vaizdinius. Taigi, vaikui pasakojant apie gimimą gali padėti knygelės su nuotraukomis ar paveikslėliais (pavyzdžiui, „Mamos ir vaiko“ knyga).
Pamačius vaiką masturbuojantis nereikia ignoruoti, bausti, kaltinti. Retkarčiais pasireiškianti savistimuliacija nėra nei žalinga, nei gėdinga. Svarbiausia taisyklė – ne bausti ir gėdinti, o kalbėti ir mokyti.
Jei vaikas masturbuojasi viešoje vietoje, reikėtų vaikui paaiškinti apie privatumą (pavyzdžiui, tuštinantis ar šlapinantis einame į tualetą, panašiai ir su masturbacija – t.y. viskas, kas intymu, atliekama privačiai).
Masturbacija vaikams yra iškrovos būdas. Tėvams svarbu parodyti, kokiais kitais būdais vaikai gali tai pasiekti. Pavyzdžiui, galima pasiūlyti pažaisti judrius žaidimus, paglostyti nugarą vaikams, dažniau apkabinti, pabučiuoti, nakčiai galima duoti apsikabinti minkštą žaisliuką ar kt.
Supraskite, kad paauglystėje Jūsų vaikas stengiasi tapti suaugusiu. Priimkite, gerbkite ir palaikykite jį, stenkitės nuoširdžiai domėtis paauglio pasauliu, draugais, simpatijomis. Paauglystės laikotarpiu svarbiausia kurti atvirus ir pasitikėjimu grįstus santykius, stengtis išgirsti vaiką jo nekaltinant, negėdinant, nebaudžiant.
Su paaugliu svarbu kalbėtis apie lytiškumą. Pradėti pokalbį gali padėti klausimai ar pasidalinimai savo asmenine patirtimi. Paprastai situacijose, kai nėra konkrečiai įvardinama, kad bus kalbama apie lytinius santykius (pavyzdžiui, užsiimant bendra veikla), paaugliai būna atviresni.
Paauglystė – ypatingas laikas, kai žmonės pradeda galėti teikti gyvybę kitam. Šiuo metu svarbu kalbėti ne tik apie lytinius santykius, brendimą, bet ir apie meilę, pagarbą, atsakomybę, sugebėjimą užmegzti ryšius, gebėjimą atsisakyti ankstyvų lytinių santykių ir kt.
Jei jaunuolis papasakojo apie savo jausmus tos pačios lyties atstovui, tai tik parodo, jog jumis pasitiki. Svarbu atsiminti, kad ir po šios žinios jis liks jūsų vaiku, kurį mylite.
Sužinojus, kad Jūsų vaikas yra homoseksualus, gali kilti įvairių jausmų: šokas, kaltė, neigimas, nerimas, palengvėjimas ar priėmimo jausmas, baimė ir liūdesys, pyktis, gėda ar kt. Svarbu skirti sau laiko susigyventi su šia žinia. Galbūt galėtų padėti ir pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitikite ar specialistas.
Idealių vaikų nebūna, kaip ir nebūna idealių tėčių bei mamų. Jeigu atsitiko taip, kad nesusivaldėte, atsiprašykite vaiko. Jei nesusivaldote dažnai ir jaučiate, kad jums yra reikalingas palaikymas ir supratimas, kreipkitės pagalbos (į artimuosius, kitus tėvus ar specialistus). Svarbu dalintis kylančiais jausmais bei ieškoti galimų sprendimo būdų.