LSMU podiplominės Miško terapijos studijos dar nėra baigtos, tačiau įgytas žinias ir praktikas jau taikau vesdama užsiėmimus vaikams. Buvo malonu stebėti, kaip 1a klasės mokiniai, lėtai eidami mišku, sugeba sutelkti visus savo pojūčius į įvairius natūralius dirgiklius, kurių gamtoje yra gausu. Stebino, kaip nuoširdžiai ir aktyviai jie dalyvavo kvietimuose (miško terapijos užsiėmimuose kviečiama į atskiras veiklas, tačiau jos nėra privalomos – dalyviai veikia pagal savo pajautimą) ir dalinosi savo įžvalgomis.
Ypač nustebino, kaip noriai, sklandžiai ir įdomiai kalbėjo tie vaikai, kurie pamokose paprastai linkę tylėti. Tai įrodo, kad buvimas miške ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir skaidrina protą, kelia nuotaiką, skatina smalsumą ir kūrybiškumą – vaikai nori eksperimentuoti. Yra vaikų, kurie miške paskutinį kartą buvo tik darželyje… Nenuostabu, nes gyvename laikais, kai technologijos stipriai formuoja mūsų kultūrinę sąmonę. Todėl svarbu atnaujinti ryšį su mišku, nes mes patys esame gamtos dalis ir per visus pojūčius priimame gamtos dovanas.
Vaikai dalyvavo keliose veiklose, kuriose pasitelkė klausos, regos, uoslės, lytėjimo, skonio, vaizduotės ir širdies pojūčius. Uodė miško orą bei miško paklotę, klausėsi gamtos garsų, pabuvo su upeliu ir šaltiniu, lietė vandenį, dumblą, akmenis, medžius. Dėliodami kompozicijas, mokiniai džiaugėsi smulkiais dalykais, klausėsi gamtos garsų.
Aplankėme ir praeito užsiėmimo metu išsirinktą medį, stebėjome jo pokyčius.
Beveik trijų valandų užsiėmimas prabėgo labai greitai. Grįžę vaikai klausinėjo, kada vėl eisime į mišką ir kada vėl bus ta smagiausia diena.
Enrika Karvelienė
