Lapkričio 18 d. pasaulyje minima Seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos diena.
Lapkričio 19 d. – Smurto prieš vaikus prevencijos diena. – Smurto prieš vaikus prevencijos diena.
Lapkričio 20 d. – Pasaulinė vaiko teisių diena, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į vaikų teises bei jų gerovę. Kaip ir kiekvienas žmogus, vaikas turi socialines, politines, pilietines, ekonomines ir kultūrines teises, kurios apibūdina, kokių sąlygų reikia vaikui, kad jis augtų sveikas, laimingas, saugioje ir jo poreikius atitinkančioje aplinkoje, turėtų tinkamas sąlygas aktyviai dalyvauti savo valstybės ir pasaulio gyvenime, o prireikus – gautų jam reikalingą pagalbą ir paramą. Vaiko teisės apima vaiko teisę į išlikimą ir gyvenimą; į vaiko visapusišką ir pilnutinį vystymąsi; į apsaugą nuo visų smurto formų, teisę išreikšti savo nuomonę ir būti išgirstam, dalyvauti priimant svarbius sprendimus.
Šios trys iš eilės einančios datos primena, kad vaikų saugumas yra nuolatinis darbas. Norėdami apsaugoti vaikus, turime nebijoti kalbėti apie temas, kurios kartais kelia diskomfortą, bet yra labai svarbios.
Seksualinė prievarta dažniausiai vyksta artimoje aplinkoje, o smurtautojas dažnai būna vaikui gerai pažįstamas ir svarbus žmogus.
1 iš 5 mergaičių ir 1 iš 7 berniukų patiria seksualinį išnaudojimą.
Lietuvoje kasdien gaunama apie 160 pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.
Apie patiriamą seksualinę prievartą ar smurtą vaikai dažniausiai nutyli, bijodami smurtautojo bei aplinkinių reakcijų, nepasitikėdami pagalbos galimybėmis. Todėl visa ši statistika yra tik ledkalnio viršūnė.
Suaugusiųjų atsakomybė yra būti budriems ir reaguoti laiku.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Vaiko patiriamas stresas ar smurtas dažnai atsispindi jo elgesyje.
Ženklai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- sustiprėjęs nerimas, baimės, liūdesys ar agresija,
- užsisklendimas, nenoras bendrauti, pasitikėjimo savimi praradimas,
- mokymosi sunkumai, sugrįžę ankstesni vystymosi etapai (regresija), neaiškūs fiziniai negalavimai.
Specifiniai seksualinės prievartos požymiai, kurie reikalauja neatidėliotinos reakcijos:
- vaiko amžiui nebūdingi seksualiniai žaidimai ar piešiniai,
- seksualinės žinios neatitinkančios amžių,
- pasakojimai ar užuominos apie netinkamus prisilietimus,
- sužalojimai lytinių organų srityje, lytiškai plintančios ligos, galimas nėštumas.
Kaip vaikai praneša apie patirtą skriaudą?
Kai kurie vaikai prabyla tiesiai: „Jis mane lietė“, „bijau“, „man skauda“.
Tačiau daug dažniau vaikai atsiskleidžia netiesiogiai:
- per žaidimą, piešinį, pasakojimą tarsi apie kitą vaiką;
- fragmentiškomis žinutėmis, neaiškiais pasakojimais,
- emociniais ar elgesio pokyčiais.
Tokie ženklai yra labai svarbūs ir turi būti priimami rimtai.
Kaip turėtų reaguoti suaugusieji?
Pirmiausia – išlikite ramūs ir suteikti vaikui saugumą.
Patikėkite tuo, ką vaikas pasakoja, išklausykite.
Užtikrinkite, kad vaikas nėra kaltas dėl kito suaugusio žmogaus netinkamų veiksmų.
Pabrėžkite, kad pasidalinti buvo teisinga ir labai svarbu.
Neklausinėkite detalių – tai specialistų darbas.
Pakanka pasakyti: „Ačiū, kad man papasakojai. Pasirūpinsiu tavo saugumu“ ir nedelsdami kreipkitės į psichologus, socialinius darbuotojus, vaiko teisių apsaugos specialistus, gydytojus, policiją.
Kalbėkime, pastebėkime, domėkimės ir reaguokime – kiekviena diena gali būti gyvybiškai svarbi vaikui. 🧡
Psichologė Agnė Olšauskaitė, 246 kabinetas.
